Įsivaizduok tokią situaciją: kelionės tolimoje šalyje metu patenki į laukinės genties nelaisvę. Genties narys tave uždaro į didžiulę palapinę, pilną bulvių, duoda tau kažką panašaus į skustuką ir ženklais parodo – skusk. Na, tikslą kaip ir turi – skusti bulves. Kaip manai, kiek bulvių nuskustum, kol atsibostų arba pradėtum jas valgyt, arba ieškoti kito užsiėmimo?

Dabar įsivaizduok, kad atsiranda draugiškas antropologas, kuris tau maloniai paaiškina, kad šią gentį sudaro gan tingūs kanibalai, kurie, pagavę į nelaisvę užsienietį, sprendžia, ką su juo daryti, taip: jei iki saulėlydžio nuskusi jiems daugiau bulvių, nei sveri, bus iškelta puota ir visi jas valgysit kartu. Jei mažiau – vis tiek bus iškelta puota, bet jie valgys tave. Taigi, tikslas vis dar yra tas pats – skusti bulves. Kaip manai, ar dabar noriau ir atkakliau skusi bulves?

Kaip matai, antruoju atveju tikslas yra labai aiškus. Žinoma, ką, kodėl, kaip ir iki kada turi jį atlikti – tokie ir turėtų būti tikslai, kuriuos išsikeliame patys sau. Deja, dažnai mes tik labai abstrakčiai įsivaizduojam, ko norėtume pasiekti, todėl neretai nuo norų taip ir nepavyksta pereiti prie veiksmų. Taigi, kaip jau galėjai nuspėti iš straipsnio pavadinimo, čia išsamiai kalbėsiu apie tai, kaip tinkamų tikslų pagalba norą greičiau paversti į realybę. Straipsnyje taip pat rasi, kokios kritikos galima aptikti tikslų atžvilgiu ir kaip į ją atsižvelgus galima tikslus patobulinti.

Kad nesipainiotume, apibrėžkime, kas yra tikslas. Tai veiksmo rezultatas, kurio sąmoningai siekia asmuo. Tai neatitikimas tarp esamo ir trokštamo, kuris kreipia mūsų elgesį reikiama kryptimi. Štai kuo tikslai gali pasitarnauti mūsų labui:

• Kreipia dėmesį ir pastangas link veiklų, susijusių su tikslu ir tolyn nuo veiklų, su tikslu neturinčių nieko bendro.
• Reguliuoja pastangų intensyvumą.
• Daugelyje situacijų leidžia mums būti atkaklesniems vardan tam tikro rezultato.
• Skatina ieškoti įvairių strategijų rezultatui pasiekti, tiek tarp turimų žinių, tiek tarp naujų.

Tad geras tikslas suteikia energijos veikti, nurodo veikimo kryptį ir greičiau leidžia pasiekti trokštamą rezultatą.

Taigi, iš pirmo žvilgsnio, tikslai – gėris. Tačiau tam, kad tikslas būtų iš tiesų būtų naudingas, reikia tinkamai jį suformuluoti. Manau daugelis iš jūsų girdėjo apie SMART tikslų išsikėlimo metodą, kur SMART yra akronimas, dažniausiai reiškiantis optimalaus tikslo kriterijus: „Specific, Measurable, Attainable, Relevant, Time-bound“ (yra ir kitų reikšmių, pavyzdžiui, vietoje achievable – assignable).

Nors SMART nuo pat pirmųjų jo paminėjimų (Doran, 1981; Blanchard, Zigarmi, & Zigarmi, 1985) daugiausiai naudojamas organizacijose, nustatant tikslus darbuotojams, jis yra itin naudingas ir išsikeliant asmeninius tikslus. Miniu SMART, nes jį nesudėtinga prisiminti ir taikyti, o ir pats jį ilgą laiką sėkmingai naudoju (pavyzdžiui, kai kūriau šį tinklapį ir rašiau šį straipsnį).

Taigi, protingas tikslas yra:

• Konkretus (specific). Turi būti aišku, ko konkrečiai siekiama bei kaip to pasieksi.
• Išmatuojamas (measurable). Reikia rodiklių, pagal kuriuos įvertinsi, ar jau pasiekei tikslą.
• Pasiekiamas (attainable). Tikslas turi būti realus, atitinkantis tavo galimybes.
• Prasmingas (relevant). Tikslas turi atitikti tavo svarbiausias vertybes, įsitikinimus, poreikius.
• Apribotas laike (time-bound). Turi būti numatytas tikslo įvykdymo terminas.

Viskas! Labai labai skubantiems turėtų užtekti ir tokio sąrašiuko! Daugeliui tikslų jis nesunkiai pritaikomas. Tačiau straipsnio šioje vietoje nebaigiu ir labai rekomenduoju perskaityti visą straipsnį. Kai ką nors labai paprasto ir struktūruoto bandom pritaikyti chaotiškame ir nenuspėjamame gyvenime, dažnai pamatome, kad viskas ne taip jau ir paprasta. Todėl toliau detaliai aptarsiu, ką daryti, kad išsikelti tikslai tikrai veiktų, pateiksiu blogai ir gerai suformuluotų tikslų pavyzdžių bei atsiliepsiu į dažniausiai nurodomus tikslų kėlimo trūkumus ir pavojus.

Taigi, pažiūrim į kiekvieną SMART punktą atidžiau:

Konkretus (specific)

Kaip skamba toks naujametinis pažadas: „nuo šių metų pradžios tapsiu geresniu žmogumi!”. Didžiausia problema su šituo tikslu yra ta, kad visiškai neaišku, kas tikslo autoriui yra „geresnis žmogus“ bei kaip juo tapti. Tikslo siekimą gerokai palengvintų žinojimas:

1. Koks turi būti galutinis rezultatas. Svarbu galvoje turėti aiškų tikslo rezultato vaizdinį. Šiuo atveju – galbūt žmogui būti geresniu reikštų skirti daugiau laiko šeimai, o visai konkretus tikslas būtų dažniau aplankyti senelius, tarkim, bent kartą per savaitę. Ir, jei įmanoma, geriausia rezultatą formuluoti teigiamai. Pavyzdžiui, vietoje „atsikratyti scenos baimės“ – „įgyti daugiau drąsos scenoje“ (jei nori atsikratyti kažkurios gyvenimo dalies, į jos vietą kažkas turi ateiti. Apie tą kažką ir galvok!)

1. Ką turi padaryti, kad pasiektum rezultatą. Tai yra itin svarbi dalis – turi numatyti, kokių veiksmų imsiesi, kad pasiektum savo tikslą. Tarkim, norintis bent kartą per savaitę senelius aplankyti žmogus galėtų iš anksto pasižymėti dienas, kada turi laisvo laiko, ir skirti tą laiką aplankymui.

• Optimalu būtų ir pagalvoti, su kokiomis kliūtimis gali susidurti ir kaip jas spręsi. Galbūt kuri nors savaitė bus labai užimta ir nebus laiko važiuoti pas senelius, kurie gyvena pakankamai toli? Tuo atveju gal geriau tiesiog jiems paskambinti?

Be atsakymų į šiuos klausimus tikslo siekimas būtų tas pats, kas bandymas nusigauti, tarkim, iš Vilniaus į Paryžių, bandant nustatyti pietvakarių kryptį pagal saulę, pirštu baksnojant kažkur į pietvakarius ir pasakant „va ten noriu“, vėliau orientuojantis pagal samanas ant medžių kamienų. Na taip, gal smagu ir egzotiška, bet GPS kelionę kiek palengvintų. Konkretus tikslas kaip tik ir atlieka navigacijos funkciją – jis nurodo kryptį.

Visgi dažna kritika SMART ir apskritai tikslų kėlimo teorijos atžvilgiu yra ta, kad per daug konkretūs tikslai skatina „tunelio regėjimą“. Tai yra, jie gali nukreipti dėmesį į smulkesnes detales, nematyti tikslo visumos. Tarkim, jei tavo tikslas yra tiesiog įgyti ištvermės ir žiemos pabaigoje išsikėlei tikslą bėgioti 6 kartus per savaitę, gali nepastebėti, kaip vasarą atsiranda įdomesnių ar sveikesnių  alternatyvių ištvermei įgyti (kad ir rimtas pasiplaukiojimas ežere).

Priešnuodis: LANKSTUMAS, LANKSTUMAS ir dar kartą LANKSTUMAS. Nebijok eigoje peržiūrėti savo tikslus ir juos koreguot! O jei tiksliau, su ilgalaikiais tikslais kitaip ir neįmanoma – gyvenime per daug nenuspėjamų galimybių, kad galėtume būti be galo konkretūs. Pavyzdžiui, aš pats stengiuosi bent kas mėnesį peržiūrėti savo ilgalaikius tikslus, žiūrėdamas, ar nereikėtų jame ko nors keisti, atsižvelgiant į aplinkybes.

Be to, nors konkretumas labai padeda tuo, kad leidžia susitelkti ties pagrindiniais tikslo aspektais ir nesiblaškyti, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje lengva pasimiršti, kokio galutinio rezultato siekiame. Ilgalaikio tikslo eigoje svarbu skirti dėmesį ne tik atsakymui į klausimą „ką šiandien turiu dėl šito tikslo padaryti?“, bet ir nepamiršti vis priminti sau „kokio galutinio tikslo siekiu?“. Svarbios yra tiek detalės, tiek visuma.

Pamatuojamas (measurable)

Galimybė stebėti savo tikslo progresą atneša naudos keliais būdais.

• Pirma, leidžia pamatyti, ar veiksmai, kurių imiesi tikslui pasiekti, nors kiek priartina prie tikslo. Savo ruožtu tai leidžia koreguoti įdedamos energijos kiekį arba keisti metodus tikslui pasiekti.
• Antra, realus progresas dažnai stipriai ir teigiamai motyvuoja. Juk smagu matyti savo pažangą išreikštą skaičiais, atliktų darbų kiekiais ir pan.

Tiesa, šis principas pritaikomas tikrai ne visiems tikslams ir neretai tai tampa kritikos SMART atžvilgiu priežastimi. Čia svarbu paminėti, kad IR NĖRA BŪTINA PRITAIKYTI KIEKVIENO SMART KRITERIJAUS KIEKVIENAM TIKSLUI. Juk ne veltui minėjau lankstumą!

Visgi, jei tikslas apima svorio metimą/auginimą, perskaitytų puslapių skaičių ar pan., tikrai naudinga išsikelti pamatuojamą tikslą. Be to, pasitelkus kūrybingumą, bent kažkiek pamatuojamais galima padaryti ir abstraktesnius tikslus.

Pavyzdžiui, kaip pamatuoti, ar auga pasitikėjimas savimi? Galbūt tai galėtų būti save menkinančių minčių skaičius per dieną prieš tikslo išsikėlimą ir po jo. Atrodo mechaniškai? Šiuo atveju taip ir yra, dėl to viskas priklauso nuo tikslo bei aplinkybių, kurioms esant jis keliamas. Dažnai galima išgyventi be kai kurių SMART dalių. Sužinoti, ar verta taikyti tam tikrą principą, galima atsakius į klausimą:

Ar taikyti šį principą šiam tikslui įmanoma ir praktiška?

• Taip – taikyk
• Ne – nesuk dėl jo sau galvos

Pasiekiamas (Achievable)

Tikslas neturi būti toks sunkus, kad jo neįmanoma pasiekti, tačiau tai visgi turėtų būti iššūkis. Per mažai ambicingi tikslai neįdomūs ir daug motyvacijos nesuteikia, per daug ambicingi – retai pasiekiami, tad gali greitai baigtis nusivylimu savimi, savo tikslais.

Aš pats mėgstu apibrėždamas tikslą išsikelti kelių lygių gaires tam tikslui:

• Teoriškai įmanomas, bet labai sunkiai pasiekiamas tikslas (pavyzdžiui, pagal ambicingiausius planus, planavau šį straipsnį paskelbti šešiomis dienomis anksčiau, nei paskelbiau dabar).
• Sudėtingas, tačiau realesnis tikslas (būčiau jį pasiekęs, jeigu straipsnį būčiau paskelbęs vakar)
• Realiausias tikslas, kurį pasiekęs dar būčiau savimi pilnai patenkintas. (Galėjau dar vėluoti su publikavimu iki sekmadienio, ir vis tiek būčiau jį pasiekęs (mintyse užsidedu sau bronzos medalį))

Rekomenduoju tokį metodą visiems, kadangi tokiu būdu visados yra „maximumas“, kuris motyvuoja ir sukelia azartą, bet kurį nedidelė tikimybė pasiekti, bei „minimumas“, kuris gal ir neįdomus, tačiau yra didelė tikimybė jį pasiekti, todėl mažesnė tikimybė, kad patirsi motyvaciją mažinančią nesėkmę.

Prasmingas (Relevant)

Ar tikrai nori pasiekti šį tikslą? Ar tikslo pasiekimas pakeis tavo gyvenimą gerąja linkme? Šią problemą išsamiau nagrinėju šiame straipsnyje apie savo vertybių ir poreikių pažinimą. Dabar tiesiog tereikia prisiminti, kad būtų gerai dar ir turėti noro pasiekti savo tikslą, o idealu, kad tai būtų TAVO noras, ne aplinkinių.

Pasiekei tikslą, bet viduje jauti tuštumą? Tai vienas iš požymių, kad rezultatas, kurio taip siekei, netenkina tavo svarbiausių poreikių arba yra atsiradęs dėl aplinkos spaudimo, t.y. yra ne tavo. Tai puiki proga sustoti, panagrinėti savo tikslą – gali daug apie save sužinoti. Tikslai tikrai padeda veikti, bet negarantuoja, kad sieki būtent to, ko iš tiesų trokšti. Pasitikrinimui:

• kokius poreikius tenkins šis tikslas? Jeigu tikslas – užsidirbti daug pinigų, kokius poreikius turtas tenkintų? Saugumą? Norą būti geresnei(-iam) už kitus? Norą turėti daugiau laisvo laiko? Kiek tau svarbus šių poreikių patenkinimas? Ar verta siekti šio tikslo kitų poreikių kaina?
• Ar tavo tikslas susijęs su tavo geresne savijauta, ar labiau su tuo, kiek įtiksi kitiems žmonėms? Ar nori sulieknėti/priaugti raumenų dėl to, kad patiktum kitiems žmonėms, ar dėl to, kad nori gyventi sveikiau, išvystyti jėgą ir ištvermę? Ar tikrai pasikeitus tavo išvaizdai labiau patiksi žmonėms (gal problema yra, pavyzdžiui, su pasitikėjimu savimi arba palaikančios aplinkos trūkumu?) ir ar tai išspręs visas tavo gyvenimo problemas?

Aišku, siekti patikti kitiems irgi motyvuoja –matyt ne veltui savigarba yra netoli Maslow poreikių piramidės viršaus, o ši neišvengiamai susijusi su aplinkinių žmonių pripažinimu. Tačiau visados geriau kelti tikslus dėl svarbių savo poreikių ir dėl savęs, ne aplinkinių :)

Apibrėžtas laike (Time – bound)

Itin svarbus principas. Dažnai daroma klaida – tikslas yra, bet sprendimo, kada jį reikia pasiekti – ne. Taip daugelis naujametinių pažadų (ar kitų tikslų) nukeliami į artimiausi pirmadienį, tada į kitą, kol galiausiai vėl atsiduria kitų metų tikslų sąraše. Kai tikslas neapibrėžtas laike, yra didelis pavojus paskęsti iliuzijoje, kad kažką darome (juk tikslą netgi užsirašiau!), nors pats įgyvendinimas neribotai atidėliojamas.

Kita dažna klaida (čia jau mano nuomonė) – apsiribojima tik „deadline‘u“. Visi žinome, kuo tai paprastai baigiasi.

Deadline‘o nepakanka. Atidėliojimo galima išvengti skaidant tikslą į mažesnes dalis ir nustatant konkretų laiką, kada skirsi kuriai nors tikslo daliai valandėlę. Tokiu būdu:

• Tikslas, suskaidytas į mažesnes dalis, nebeatrodys toks didelis ir baisus.
• Pradėti sunkiausia. Kai prisiverti anksti atlikti smulkų darbelį, kad ir susidaryti tikslo įveikimo planą, vėliau dirbti tampa lengviau. Žodžiu, mažės tikimybė, kad atidėliosi.

Taigi, išsamiai supažindinau tave su SMART metodu. Pažiūrėkime, kaip jis taikomas praktiškai.

Blogų ir gerų tikslų pavyzdžiai

Blogos tikslų formuluotės:

1. Noriu tapti geresniu žmogumi
2. Noriu sulieknėti
3. Noriu parašyti straipsnį apie motyvaciją

Geros tikslų formuluotės:

1. Matysiu, kad tapau geresniu žmogumi, kai aplankysiu senelius bent kartą per dvi savaites, pradedant kitu pirmadieniu.
2. Noriu sulieknėti ne mažiau kaip 8 kilogramais iki spalio 31 dienos. Tuo pasieksiu bėgiodama(-as) 5 kartus per savaitę bent po 10 min, valgydama(-as) 5 kartus per dieną ir iš viso suvartodama(-as) iki 2000 kalorijų per dieną, pradedant 10 min krosu šį vakarą.
3. Noriu parašyti straipsnį apie tikslų išsikėlimą iki Rugpjūčio 16 dienos, pradedant plano susidarymu Rugpjūčio 3 dieną, kurį susidarysiu iš karto po pusryčių.

Kaip matote iš šių pavyzdžių, gerame tiksle iš karto atsispindi konkretumas ir apribojimas laike. Antrame pavyzdyje dar ir pamatuojamumas nesunkiai pritaikomas, o prasmingumas bei pasiekiamumas jau priklauso nuo žmogaus, kuris išsikelia tikslą, galimybių bei vertybių, tačiau keliant tikslą jie taip pat yra svarbūs.

Tamsioji tikslų pusė ir kaip ją „apšviesti“

Daugelį tikslų privalumų jau paminėjau: tikslas leidžia sutelkti dėmesį į siekiamą rezultatą, palaiko atkaklumą bei pastangas, skatina ieškoti tinkamų strategijų rezultatui pasiekti. Tuo tarpu SMART akronimas leidžia lengvai prisiminti, kaip turėtų atrodyti geras, efektyvus tikslas. Visgi kritikos tiek SMART metodikai, tiek pačiam tikslų išsikėlimui galima rasti nemažai, tad pažiūrėkim, kaip į tai galime atsižvelgti:

• Ilgalaikiams tikslams sąžiningai taikyti SMART metodą yra sudėtinga . Esant ilgalaikiam tikslui, atsiranda labai daug aplinkybių, dėl kuriu neišvengiamai turi koreguoti savo tikslą. Ką gali dėl to padaryti?
  • Skaidyti tikslą į mažesnes dalis. Galima skaidyti užduotį, pavyzdžiui „parašyti rašto darbą iki gegužės 1“ į „parašyti rašto darbo planą per kitą savaitę“, „parašyti įvadą iki Kovo 1“ ir pan. Dar naudinga skaidyti patį atlikimo laiką – išsikelti tikslus mėnesiui, savaitei, dienai. Naudinga dienos/savaitės/mėnesio gale peržiūrėti, ką nuveikei ir pamąstyti, ar tiksle nereikia ko nors keisti. Tuo metu galima savęs paklausti: kas pasikeitė mano gyvenime? Dėl kokių pokyčių jaučiu pasitenkinimą, o dėl kurių – ne? Ką galiu padaryti, kad pokyčių, kurie man kelia pasitenkinimą, būtų daugiau, o tų, kurie ne – mažiau?
  • Nusistatyti kryptį, ne konkretų tikslą. Ilgalaikis tikslas gali būti ir abstraktus, svarbu, kad būtų konkrečios smulkesnės tikslo dalys.

• Problemų kyla, kai arba pats žmogus, kuris išsikelia tikslą, arba žmonės, kurie sužino apie jo tikslą, pasižymi „viskas arba nieko“, „juoda-balta“ mąstymu.

Tarkim, Petras išsikelia tikslą įveikti maratoną per ateinantį renginį jo mieste, bet visgi įveikia apie 30 km ir nebaigia distancijos. Visiška nesėkmė? „Taip“, jei Petras ar jo artimieji mąsto kategoriškai ir „ne“, jei Petras ir jo artimieji suvokia, kad per kelis mėnesius jis įgijo pačią geriausią sportinę formą savo gyvenime ir bėgdamas įveikė didesnį atstumą, nei kokie 99% populiacijos.

Būtent taip į tikslus turėtum žiūrėti ir tu! Juk neretai kelionė iki tikslo būna netgi smagesnė, nei pats tikslas!

• Kai tuo pačiu metu nustatomi du ar daugiau skirtingų tikslų, per daug dėmesio skiriant vienam tikslui yra sunku pasiekti kitą. Be to, dažnai, esant keliems tikslams, atliekam lengviausią, bet dažnai ne svarbiausią tikslą. Čia išeitis labai paprasta – susidaryk prioritetų sąrašą, skirk kiek įmanoma daugiau laiko pagrindiniams tikslams, o kitiems – kiek lieka laiko. Aš dar kartais darau taip: paskaičiuoju, kiek laisvų valandų turėsiu ateinančią savaitę, ir paskirstau jas skirtingiems tikslams.

Beje, keliant tikslą taip pat svarbu patikrinti, ar naujas tikslas neprieštaraus kitiems tavo tikslams.

• SMART ir šiaip patį sąmoningą tikslų kėlimą ne visados praktiška taikyti visiems mūsų norams. Būtų keista atsikėlus ryte ir pamačius, kad nėra pieno, pulti ant lapo rašytis ėjimo į parduotuvę planą pagal SMART metodiką. Tikslus verta išsikelti tada, kai supranti, kad vien pasikliovimo savo intuicija ir vidine motyvacija tau neužteks norui įgyvendinti. Pavyzdžiui, aš žinau, kad palikta be priežiūros mano intuicija ir vidinė motyvacija dažniausiai mielai palydi mano dėmesį kompiuterinių žaidimų link, todėl prie kompiuterio norėdamas nuveikti ką nors naudingo išsikeliu sau tikslą.

• Jei kelsiesi tikslus dalykams, kuriems ir taip turi daug vidinės motyvacijos, gali tapti priklausoma(-as) nuo tikslų (veikla, kuriai turim vidinės motyvacijos, užsiimam dėl jos pačios, dėl pasitenkinimo, kurį ji suteikia). Apie tokio efekto mechanizmą plačiau parašysiu spalio mėnesį, o kol kas verta prisiminti, kad hobiams/pomėgiams tikslų neverta kelti (nebent tai būtų laiko radimas pomėgiui).

• Dar radau tokį pastebėjimą: kai siekiame kažko, ko neturime, sukeliame sau neigiamas emocijas. Na taip, dažnai galima aptikti minčių, kad turime džiaugtis tuo, kas esame, ką turime, ką pasiekiame. O tikslo esmė ir yra siekis panaikinti skirtumą tarp „esu čia/esu toks“ ir „turiu būti ten/turiu būti toks“, kas gali slėpti įsitikinimą, kad kažkas su mumis negerai. Visgi mes galime tuo pačiu metu priimti tai, kokie mes esame, mylėti save ir vis tiek visą gyvenimą tobulėti, keisti save – plačiau apie tai nesudėtingai aprašo šis psychologytoday straipsnis.

Apibendrinus…

Geras tikslas dažnai motyvuoja pats savaime – nereikia nei galvoti apie papildomus apdovanojimus už rezultato pasiekimą, nei kelias valandas žiūrėti įkvepiančius video Youtube.

Galbūt beskaitant straipsnį tau kilo mintis tikslui? Puiku, užsirašyk dabar pat! Atsakyk sau į šiuos klausimus:

1. Kaip turėtų atrodyti rezultatas? Kaip jo sieksi? Su kokiomis kliūtimis gali susidurti ir kaip jas įveiksi? (konkretus. Specific)
2. Kaip matysi, kad pasiekei savo tikslą? Kaip įvertinsi progresą, jei jį įmanoma matuoti? (išmatuojamas. Measurable)
3. Kokia tikimybė, kad tikslą pasieksi? Ar jis ne per sunkus, ne per lengvas? (pasiekiamas. Attainable)
4. Kaip pasikeis tavo gyvenimas, jei pasieksi tikslą? (prasmingas. Relevant)
5. Kada skirsi laiką tikslui ir iki kada planuoji jį pasiekti? (apribotas laike. Time-bound)

Ir dar prisimink:

• Stambius tikslus naudinga skaidyti į smulkesnius.
• Tikslus naudok lanksčiai. Labai svarbu atsižvelgti į kintančias gyvenimo aplinkybes bei lūkesčių – realybės neatitikimą.
• Pasistenk nežiūrėti į tikslą kaip „viskas arba nieko“ ir venk dalintis tikslais su žmonėmis, kurie pasižymi tokiu požiūriu.

Na, o dabar pažiūrim, ką aptarėm šiame straipsnyje, ir ką dar reikės aptarti vėlesniuose:

Kaip matai, tikslas dar negarantuoja sėkmės – jį dar reikia įgyvendinti! Juk būna taip, jog planą susidarai, tačiau vykdyti taip ir nekylą rankos. Su tuo susijusias problemas nagrinėsiu 2016 metų pradžioje. Kol kas siūlau paskaityti apie kitą įgyvendinimui svarbų veiksnį, savikontrolę:

• Savikontrolė: kiek ji yra reikalinga?
• Stiprinam savikontrolę: valios treniruotės
• Stiprinam savikontrolę: meditacija
• Kodėl ilgainiui savikontrolės pritrūksta? kintančių prioritetų modelis

Nuorodos smalsiems

• Trūksta įkvėpimo? 2015 08 26 debesyla.lt parašė šį įkvepianti straipsnį, susijusį su tikslais – paskaityk.
• Itin išsamus vieno blogo įrašas apie SMART istoriją, alternatyvas ir pan. Tik pastaruoju metu man iš Chrome naršyklės neleidžia prieiti.
• Šiame coachingblog keturių dalių straipsnyje cituojama nemažai įdomių straipsnių bei pateikiama įžvalgų apie tikslus, kurių neminėjau savo straipsnyje.
• Daugiau apie tikslų mechanizmus organizacinės psichologijos srityje  gali paskaityti čia – parašyta pakankamai aiškiai ir išsamiai.
• Nemažai kritikos tikslų atžvilgiu (daugiau organizacijų srityje) radau šiame straipsnyje. Tačiau man taip pat buvo labai įdomu paskaityti šį straipsnį, kuris taikliai atsiliepia į vieną ten cituojama kritikos straipsnį :) Turi galvą ant pečių – VISKĄ, ką randi internete, įvertink atsargiai.

Literatūra

Blanchard, K., Zigarmi, P., & Zigarmi, D. (1985). Leadership and the one minute manager: Increasing effectiveness through situational leadership. New York, NY: William Morrow and Company.

Doran, G. T. (1981). There‘s a S.M.A.R.T. way to write management‘s goals and objectives. Management Review, 70(11); 35-36.

Heckhausen, H., & Gollwitzer, P. M. (1987). Thought contents and cognitive functioning in motivational versus volitional states of mind. Motivation and Emotion, 11, 101– 120.