Kodėl svarbu pradėti nuo savo poreikių ir vertybių pažinimo?

Nors knygynai ir internetas lūžta nuo literatūros apie tai, KAIP pasiekti tikslus, pirmiausia svarbu atsakyti sau į klausimą KODĖL nori siekti vieno ar kito tikslo. Tikriausiai prisiminsi ne vieną atveji, kuomet išgyvenai panašų scenarijų:

  • Labai nori pasiekti kokį nors tikslą, tačiau ilgainiui noras dingsta kartu su entuziazmu, atsiranda „svarbesnių dalykų“ . Meti tikslą. Vėliau noras grįžta. Vėl kartoji ciklą.
  • Turi daug tikslų ir pastebi, kad daugiausiai laiko skiri maloniausiems ar lengviausiems, bet ne svarbiausiems tikslams.
  • Pagaliau įgyvendini didelį savo norą, tačiau pajunti, kad tavo laimės lygis toli gražu nepadidėjo tiek, kiek tikėjaisi. O gal net pajunti viduje tuštumą ir nusivylimą.

Nepateiksiu galutinių atsakymų, kaip tokių situacijų visiškai išvengti, tačiau tikiuosi, kad šis straipsnis padės tau susidėlioti prioritetus, padės geriau pažinti save bei paruoš neišvengiamiems norų bei nuotaikų svyravimams.

Norų tiek daug ir jie tokie skirtingi…

 

Šiame ir kituose straipsniuose dažnai minėsiu žodžius „poreikiai“ ir „vertybės“. Vertybės yra giliau įsišaknijusios ir abstraktesnės, nei poreikiai, tačiau aš šiuos terminus vartosiu daugiau ar mažiau kaip sinonimus, kadangi tiek poreikis, tiek vertybė nurodo mums kryptį ir suteikia energijos. Minėdamas juos aš tiesiog kalbėsiu apie dalykus, kurie žmogui yra svarbūs.

Deja, mūsų poreikių ir vertybių pasaulis yra sudėtingas. Kaip pavyzdį paimkime populiarų naujametinį pažadą numesti svorio:

(čia turėjo tau rodyti paveiksliuką)

Po tokiais katino argumentais kaip „katėms patinka 6 pack’ai!“ atrastume ir poreikius – meilės, pripažinimo ir pan.

Proto architekto katino nuotykiai metant svorį iliustruoja keletą problemų, su kuriomis dažnai susiduriame realybėje:

  • Vienu metu turime daugybę aktyvių vertybių/poreikių ir labai retai būna taip, kad jie tarpusavyje nekonfliktuoja.
  • Poreikiai nėra stabilūs. Vieną dieną jie stipresni, kitą dieną – silpnesni. Nors vertybės yra stabilesnės, jos pasimiršta.
  • Gali būti sunku numatyti, kaip poreikiai keisis, ypač neįsisąmoninus, kad jų yra tiek daug.
  • Kai nepavyksta pasiekti tikslo, sugalvojam krūvą pasiteisinimų tam, kad tik apsaugotume save nuo nerimo ir sumažėjusios savigarbos.

Be to, sudėtinga dar yra ir tai, jog poreikiai ir vertybės yra labai individualūs. Nors yra buvę nemažai mėginimų klasifikuoti svarbiausius poreikius, bandymas pritaikyti tam tikrą poreikių klasifikacija kiekvienam žmogui išlieka ginčytinu dalyku. Pavyzdžiui, daugeliui skaitytojų bus pažįstama Maslow poreikių piramidė, pagal kurią žmogui mažai rūpės aukščiau esantys poreikiai, kol bus nepatenkinti piramidės pagrinde esantys poreikiai:

Maslow poreikių piramidė

Nors piramidė tikrai išdėstyta logiškai ir paprastai, realiai ji atspindi tik individualistinės vakarų kultūros viduriniosios klasės žmogų, o per 60 metų tyrimų, pagrindžiančių būtent tokį poreikių išsidėstymą, neatsirado (Heckhausen & Heckhausen, 2008; Vveinhardt ir Gulbovaitė, 2013). Svarbiausi poreikiai konkrečiam žmogui priklausys nuo jo gyvenimo aplinkybių, raidos etapo, kultūros, kurioje jis gimęs ir begalės kitų aplinkybių. Jokios knygos, tinklapiai ar asmenys nepasakys, kaip tiksliai susidėlioti savo gyvenimo prioritetus.

Todėl vienintelis žmogus, kuris gali išskirti TAVO svarbiausius poreikius  ir vertybes esi TU.  Ir štai kodėl yra svarbu juos panagrinėti prieš siekiant bet kokio rimtesnio tikslo:

  • Turėsi aiškesnius prioritetus. Negaiši laiko tikslams, kurie yra nesvarbūs ir tvirčiau įsipareigosi tikslams, kurie tau iš tikrųjų vertingi.
  • Geriau pasiruoši galimoms kliūtims ir pagundoms. Sunkiu metu lengviau prisiminsi motyvus, paskatinusius siekti tikslo.
  • Turėsi pilnesnį savo „aš“ vaizdą, geriau suprasi savo poreikius, norus ir jausmus.

 

Toliau pristatysiu du pratimus, kurie man pasirodė itin naudingi norint susidėlioti prioritetus ir susigaudant savo noruose.

Pirmas pratimas: kokios vertybės tau svarbiausios?

 

Kažką panašaus į pirmąjį čia pristatomą pratimą esu savo kailiu išbandęs universitete vieno seminaro metu. Jo metu įgytomis įžvalgomis apie save sėkmingai naudoju ir dabar. Išbandyk ir tu!

Po šiuo tekstu rasi paveikslėlį, kuriame surašiau 16 dalykų, kurie, kaip man pasirodė, gali būti svarbūs daugeliui žmonių:

pripažinimas, darbas, draugystė, sveikata, muzika, pinigai, sportas, galimybė mokytis, laisvalaikis, religija, kūryba, galimybė keliauti, šeima, galimybė būti naudingam, asmeninis tobulėjimas, sprendimų priėmimo laisvė

Ar galėtum laikyti šiuos dalykus svarbiausiais savo gyvenime? Jei ne, drąsiai sugalvok daugiau, ką galėtum įdėti vietoje daugtaškio. Gal tai bus galimybė saldžiai pamiegoti rytais? Galimybė mylėti? Būti mylimai(-am)? Galimybė žiūrėti serialus? Dvasingumas? Įrašyk. Kai turėsi pilną sąrašą, pabandyk iš jų išrinkti 12, kurie TAU atrodo svarbiausi, be kurių negalėtum ramiai gyventi. Išsirinkai? Tada pradedam:

  1. Susirašyk tuos dalykus ant atskiro lapo, kad jie būtų toliau vienas nuo kito. Arba gali daryti taip: sukarpyk lapą, kad kiekvienas dalykas būtų ant atskiro lapuko.
  2. Taigi, turėtum turėti 12 dalykų, kurie tau yra svarbūs. Tačiau dabar įsivaizduok, kad trijų iš tų dalykų turi atsisakyti visam laikui. Užbrauk tuos tris dalykus arba padėk į šalį.
  3. Likai su devyniais svarbiais dalykais. Atsisveikink dar su trimis iš jų.
  4. Dabar turėtum turėti šešis svarbiausius dalykus. Neblogai – su tokiu skaičiumi jau lengviau dėlioti prioritetus. Visgi atsisakyk dar trijų dalykų.
  5. Ar buvo sunku? Nedaug beliko – dabar išsirink vieną vienintelį dalyką iš likusių trijų, kuris tau svarbiausias.

 

Mes visi turim polinkį norėti labai daug dalykų vienu metu. O kiekvienas poreikis ar noras, jeigu norim jį patenkinti, reikalauja iš mūsų energijos ir laiko išteklių, kurie yra riboti. Tačiau menkaverčių veiklų atsisakymo procesas mums yra itin sunkus. Laimei, šis pratimas procesą palengvina . Jis leidžia sužinoti, kas tau iš tikrųjų svarbiausia, nes priverčia ATSISAKYTI kai kurių tau svarbių dalykų.

Antras pratimas: pokyčių privalumai ir esamos situacijos trūkumai.

 

Šis instrumentas turi keletą panašumų su motyvaciniu interviu, kuris dažniausiai naudojamas gydant priklausomybes. Tačiau jį naudinga taikyti ir svarstant apie kitus pokyčius gyvenime. Pats užsipildau ką nors panašaus prieš imdamasis kokio nors rimtesnio tikslo:

Esamos situacijos trūkumai Pokyčių privalumai
Kas šiuo metu kelia nepasitenkinimą? Ko trūksta? Kas atsitiks, jei nieko nekeisi? Ko norėtum pasiekti? Kaip norėtum pasikeisti? Ką norėtum daryti, ko negali dabar? Kur norėtum atsidurti po 3 metų?
 

 

 

Kas dabartinėje situacijoje traukia joje pasilikti? Kas sulaiko nuo pokyčių?
Jei situacija teikia tam tikrų patogumų/malonumų, kiek jie svarbūs ir į ką juos galėtum iškeisti? Kas kelia nerimą? Kokias galimas kliūtis matai? Kas galėtų padėti šias kliūtis įveikti?
 

 

 

Tiesa, kiek man teko susidurti su panašiais instrumentais, paprastai pateikiama tik viršutinė lentelės dalis (esamos situacijos trūkumai ir pokyčių privalumai). Viena vertus, logiška, kad pateikiama tik viršutinė dalis, nes  ji yra UŽ pokyčius, kai realiai apatinė yra PRIEŠ juos. Visgi manau, kad naudinga pasvarstyti ir apie tai, kas dabartinėje situacijoje traukia joje pasilikti bei kas sulaiko nuo pokyčių. Štai keli mano argumentai už tai:

  • Situacijos, kurią nori pakeisti, privalumų ir pokyčių trūkumų vis tiek niekur nepaslėpsi – anksčiau ar vėliau jie išlįs. Ignoravimas nesumažina jų galios. Pavyzdžiui, jei nori laisvalaikiui pasimokyti kalbos vietoje naršymo internete, vis tiek susidursi su potraukiu įsijungti kokį nors socialinį puslapį, tad būtų naudinga iš anksto pagalvoti, kaip jį įveiksi. Pripažindami tą „aš“ dalį, kuri pokyčių nenori, pasieksime daugiau, nei ją ignoruodami.
  • Kartais pakankamai sunku suvokti, kuo tie pokyčiai taip tave gąsdina ir kas yra tokio svarbaus dabartiniuose įpročiuose, kad negali jų atsikratyti. Pasigilinimas į tai leis pažinti šią sritį ir pažiūrėti į ją iš šalies. Kartais pasirodo, kad nerimas neturi rimto pagrindo, o situacijos teikiamus malonumus galima nesunkiai iškeisti į ką nors kito, labiau atitinkančio tavo vertybes ir tikslus.

Panašų pratimą dažnai naudoju ir kitu atveju – kuomet ilgainiui pritrūksta motyvacijos laikytis tikslo. Skirtumas tik tas, kad pokyčiai jau yra pradėti, ir norim juos išlaikyti. Tad tiesiog naudoju viršutinę lentelės dalį pakeitęs pavadinimus: vietoje „esamos situacijos trūkumai“ – „pradėto darbo metimo trūkumai“, o vietoje „pokyčių privalumai“ – „pradėto darbo tęsimo privalumai“.

Abu pratimai padės tau iš šono pažvelgti į savo planus, pasverti savo poreikius bei įpročius. Taip negaiši laiko tikslams, kurių, pasirodo, ne taip jau ir nori siekti bei tvirčiau pasiryši tikslams, kurie tau iš tiesų svarbūs.

O kas toliau?

 

Atlikai pratimus ir jautiesi, kad žinai ko nori? O gal net nedarei pratimų, nes ir taip puikiai gaudaisi, ko nori iš gyvenimo? Jei taip, kviečiu tave keliauti į planavimo fazę ir pasidžiaugti Proto architekto tikslų kėlimo vadovėliu! Tai antras svarbus žingsnis, siekiant bent kiek sudėtingesnio tikslo.

Šita2

Jei atsakymas yra ne, kviečiu paskaityti:

  • Straipsnyje „Nežinau, ko noriu. Ką daryti?“ rašau apie tai, kaip gyventi ir augti esant ilgai nepraeinančioms abejonėms dėl gyvenimo kelio bei gyvenimo prasmės.
  • Straipsnyje „Ar tikrai esi savo norų šeimininkas?“ pristatau keletą tyrimų ir asmeninių įžvalgų, kurie paskatins atidžiau panagrinėti savo norus, padės nesiblaškyti ir galbūt padės pasirinkti autentiškesnį gyvenimo kelią.

Smalsiems

  • Šiame straipsnyje minėjau, kad poreikiai nėra stabilūs. Daugiau apie tai gali paskaityti šiame mano straipsnyje: Kodėl ilgainiui savikontrolės vis tiek pritrūksta? Kintančių prioritetų modelis.
  • Dėl sąvokų: Yra nemažai painiavos skiriant tokias sąvokas kaip „poreikis“, „vertybė“, „potraukis“, „instinktas“. Iš tiesų vieningų apibrėžimų minėtoms sąvokoms nėra. Štai ką aš radau savo konspektuose ir knygose: poreikis – nemaloni įtampos būsena, kai patiriamas ko nors reikiamo trūkumas, suteikia veiksmui energiją ir kryptį. Potraukis fiziologinės reikmės (pvz., vandens, miego, maisto) sukelta įtampos būsena, išgyvenama kaip troškimas. Instinktas – įgimtas impulsas, polinkis tam tikrai veiklai. Vertybė – asmeniškai svarbūs poreikio patenkinimo rezultatai (Heckhausen & Heckhausen, 2008).

Literatūra

Heckhausen, J., & Heckhausen, H. (2008). Motivation and action. Cambridge: Cambridge university press.

Vveinhardt, J., & Gulbovaitė, E. (2013). Poreikių hierarchijos koncepcinis pagrįstumas nacionaliniame vertybių kongruencijos kontekste. Kultūra Ir Visuomenė. Socialinių Tyrimų žurnalas., 4(2), 143–162. Paimta iš: http://culturesociety.vdu.lt/wp-content/uploads/2014/04/8.Vveinhardt_Gulbovaite_Poreikiu_hierarchijos_koncepcinis_p.pdf


Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau). Su Jūsų parama galėsiu daugiau laiko skirti kokybiškų straipsnių rašymui!

Become a Patron!

Share

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *