Kai mielas augintinis virsta nesuvaldomu žvėrimi: priklausomybių gydymas Lietuvoje

Tai antroji straipsnio dalis. Pirmojoje kalbėjau apie priklausomybes, palygindamas jas su augintiniais, kurie įsisiautėja mūsų proto namuose ir tampa sunkiai išvaromi. Antrojoje dalyje rasite informacijos apie tai, kokių strategijų imamasi, kai auginama meška, smauglys ar raganosis tampa per dideli, kad tilptų pro duris. Kitaip tariant, ką daryti ir kur kreiptis, kuomet aš ar mano artimasis turi priklausomybę?

Kam šis straipsnis skirtas?

Šį straipsnis skirtas žmonėms, kurie susirūpinę savo ar savo artimųjų piktnaudžiavimu psichoaktyviosiomis medžiagomis, arba tiesiog visiems smalsiesiems, norintiems sužinoti daugiau apie Lietuvoje prieinamus gydymo metodus. Su išsamumu ir moksliškumu nepersistengiau, tai bus tiesiog įveikiama pagalbos galimybių santrauka.

Be to, aprašiau ir kontraversiškas pagalbos galimybes, nors toks sprendimas daliai mano kolegų, peržiūrėjusių šios dalies juodraštį, neatrodė kaip gera idėja. Daugumai priklausomybių specialistų savaime aišku, kad tokie dalykai, kaip „kodavimas“ – daugiausiai šarlatanizmas, tačiau praktikoje dažnai susiduriu su žmonėmis, kurie sunkiai atskiria rimtus gydymo metodus nuo metodų, kurių daugelis primygtinai siūlė net nevadinti gydymu. Be to, internete yra krūva klaidinančios informacijos apie priklausomybių gydymą, todėl tikiuosi, kad šis mano straipsnis suteiks šiek tiek daugiau aiškumo jį aptikusiam skaitytojui.

Apie ką šiame straipsnyje NEKALBĖSIU, bet ką vis tiek svarbu paminėti

Visų pirma, šiame straipsnyje apsiribojau daugiau priklausomybių gydymo, o ne rizikingo ar žalingo vartojimo (kai priklausomybė dar neišsivysčiusi) keitimo strategijoms aptarti (nors taip vartojantiems asmenims kartais irgi praverstų specialistų konsultacijos). Priklausomybės atveju paprastai reikia labiau struktūruotos, daugialypės, intensyvesnės ir ilgesnės pagalbos nei rizikingo ar žalingo vartojimo atveju. Daugiau apie rizikingo, žalingo vartojimo skirtumus nuo priklausomybės galite paskaityti čia.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad ne visados žmogus nori visiškai susilaikyti nuo psichoaktyviųjų medžiagų, net jei supranta, kad yra priklausomas. Be to, reikėtų pripažinti, kad nei Lietuvoje, nei pasaulyje šiuo metu neturime tikrai garantuotų būdų priklausomybėms įveikti. Kai kuriuose moksliniuose tyrimuose 24 procentai tiriamųjų, kurie yra vis dar blaivūs praėjus metams po vieno ar kito gydymo, jau yra neblogas pasiekimas[1]Project MATCH Research Group (1997). Matching alcoholism treatments to client heterogeneity: Project MATCH posttreatment drinking outcomes. Journal of Studies on Alcohol and Drugs58(1), 7‐29.. Ir čia kalbame tik apie individus, priklausomus nuo alkoholio. Nemažai individų turi kelias priklausomybes vienu metu. Be to, daug žmonių, kurie yra priklausomi, turi dar ir gretutinių psichikos sutrikimų. Kai kurie jų paprasčiausiai neišbūna struktūruotose ir daug įsitraukimo reikalaujančiose gydymo programose. Kitaip tariant, visų išgydyti kol kas nepavyks.

Tad nenuostabu, kad moksliniuose tyrimuose labai gerai pasirodo ir žalos mažinimo strategijos, kurios gali ženkliai padidinti tiek pačių vartojančiųjų, tiek aplinkinių gyvenimo kokybę, sutaupyti daug pinigų valstybei, mažinti nusikalstamumą[2]Van Wormer, K., & Davis, D. R. (2018). Addiction Treatment: A Strengths Perspective (4th ed.). Cengage Learning.. Saugesnis vartojimas irgi yra sveikintinas tikslas. Bet apie šią strategiją šiame straipsnyje irgi nesiplėsiu, smalsiuosius apie ją paskaityti kviesiu apsilankyti „Jaunos bangos“ ir NTAKD puslapiuose bei paskaityti šį lankstinuką apie žalos mažinimą.

Dažnai žmonės, kurie dar tik pradeda savo sveikimo nuo priklausomybės kelią, pirmiausia nori išmokti saikingai vartoti. Rizikingai ir žalingai vartojantys (esantys pačioje priklausomybės kontinuumo pradžioje ar dar net nepatenkantys į jį) tikrai gali to išmokti (išsamus puslapis anglų kalba apie tai smalsiems: http://www.moderation.org/). Deja, jei yra išsivysčiusi priklausomybė ir ypač jei ji jau įsisenėjusi, smegenyse būna įvykę daug pokyčių, kurie labai apsunkina vartojimo kontrolę[3]Volkow, N. (2010). The science of addiction: Drugs, brains, and behavior. National Institute on Drug Abuse (NIDA).. Tuomet lengvesnis kelias yra visiškas susilaikymas nuo medžiagos ar elgesio. Nors daugelis priklausomųjų dar ilgai puoselėja iliuziją, kad išmoks gerti ar vartoti kaip visi kiti – priklausomybės neturintys žmonės, anksčiau ar vėliau patys įsitikina, kad taip daryti jiems ilgai neišeina. Dar nesu sutikęs nei vieno žmogaus, atitinkančio medicininius priklausomybės nuo alkoholio arba opioidų kriterijus, kurie išmoktų saugiai, kontroliuojamai vartoti ilgais periodais. O ir Lietuvoje esančios gydymo programos daugiau orientuojasi į visišką susilaikymą (nors didesnė paslaugų, kurios būtų orientuotos ir į kitus sveikimo tikslus, pasiūla labai praturtintų gydymą mūsų šalyje), tad ir šiame straipsnyje apie kontrolės strategijas nesiplėsiu.

Kiek tikėti tuo, ką girdėjote apie priklausomybių gydymą…

Net ir kalbant apie siekį tapti visiškai blaiviu, čia irgi yra pačių įvairiausiu mitų. Dažniausiai žmonės susiduria su gydymu asmeniškai arba bendravo su pažįstamu, kuris bandė vieną ar kitą gydymą, tuomet daro apibendrinančią išvadą apie tą gydymo būdą. Pavyzdžiui, man teko girdėti tokių atsiliepimų:

  • Gulėjau „Minesotoje“, vaikščiojau pas gydytojus, psichologus, skaičiau literatūrą. Vienintelis dalykas, kuris man padėjo, buvo anoniminiai alkoholikai (AA) ir dvylikos žingsnių tradicija.
  • Nesąmonė tie AA. Sekta kažkokia. Buvau keliuose susirinkimuose, nepatiko. Nesuprantu, kaip tai turėtų padėti.
  • Mano kaimynas „užsikodavo“ prieš 10 metų, dar ir dabar negeria.
  • Išgėriau sekančią dieną po „užsikodavimo“. Nieko nebuvo, akių dūmimas ir tiek.
  • „Minesotos“ programa pakeitė man gyvenimą.
  • Mano draugas išgėrė tą pačią dieną, kai išėjo iš „Minesotos“ programos.

Prisiklausyti galite įvairiausių atsiliepimų. Tačiau reikia pabrėžti, ką sako mokslas:

  • Nėra vieno visiems tinkamo gydymo būdo[4]National Institute on Drug Abuse (NIDA) (2018). Principles of Drug Addiction Treatment: A Research-Based Guide (Third Edition).. Nepakenks pakartoti – NĖRA VIENO VISIEMS TINKAMO GYDYMO BŪDO. Kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Vieniems AA klubai nepadeda, net jei įsitraukia į juos, kitiems niekas kitas neveikia, tik AA.
  • „Kodavimo“ šiais laikas jau niekas iš priklausomybės specialistų nebepripažįsta kaip gydymo metodo. Tai dažniausiai būna akių dūmimas. Plačiau apie tai – straipsnio pabaigoje.
  • Atkrytis yra natūrali sveikimo dalis[5]National Institute on Drug Abuse (NIDA) (2018). Principles of Drug Addiction Treatment: A Research-Based Guide (Third Edition).. Dėl to visados taisau savo klientus, kai jie sako: „Buvau „Minesotoje“ [ar kita strategija], bet ji nesuveikė. Viskas buvo gerai septynis mėnesius, kol vėl atkritau“. Strategija suveikė, ji veikė visus 7 mėnesius, tiesiog pritrūko budrumo, darbo su savimi ar dar kažko, ką būtų galima atrasti panagrinėjus atkrytį. Blaivybei palaikyti irgi reikia daug pastangų.
  • Toliau mano vardinami sveikimo būdai nėra sugedusio kompiuterio remontas. Nebus taip, kad pasėdėsite 28 dienas „Minesotoje“ ir stebuklingai pasveiksite. Priklausomybių gydymas reikalauja didžiulio paties žmogaus įsitraukimo. Daugelis tų programų kaip sporto salės. Yra pačių įvairiausių treniruoklių, treniruočių programų ir įvairiausio plauko trenerių. Skonio reikalas. Bet niekas už Jus sunkumų nekilnos. Ir tikrai nėra sunku prasėdėti sporto salėje su artimųjų nupirktu abonementu ir prakalbėti su priešingos lyties atstovais, taip ir nepakėlus užpakalio nuo suolelio. Raumenys jų nejudinant neaugs.

Rekomenduotinos priklausomybės gydymo galimybės Lietuvoje

Šiame skyrelyje aprašau gydymo galimybes, kurias rekomenduoju išbandyti visiems, kas susiduria su priklausomybe. Pasitikiu šio skyrelio šaltiniais ir siekiau išlaikyti straipsnį kiek įmanoma glaustesnį, tad apie kiekvieną variantą susidomėjusiems kviečiu pasiskaityti nurodytose nuorodose. Be to, nesiplėčiau aiškindamas, kaip gauti gydytojo siuntimą daugeliui nemokamų paslaugų, tad apie tai pakviesiu paskaityti šiame puslapyje.

Kadangi nėra vieno tinkamo gydymo metodo, tinkamo visiems, reikėtų turėti omenyje – daugelis šių metodų neprieštarauja vienas kitam. Kaip ir valgant pagrindinis patiekalas gali būti patiekiamas su garnyru, taip ir priklausomybių gydyme galima derinti, pavyzdžiui, psichosocialines intervencijas su medikametiniu gydymu. Be to, jei netinka ar nepatinka vienas metodas, visados galima išmėginti kitą.

Respublikinis priklausomybės ligų centras

Profesionali priklausomybės specialistų pagalba ir gan platus gydymo būdų pasirinkimas visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje). Yra galimybių gauti tiek nemokamą, tiek mokamą anonimišką pagalbą, gydomos priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, tabako, lošimų. Teikiamos tiek stacionarios, tiek ambulatorinės paslaugos. Mano nuomone, daugeliu atveju šio centro paslaugos turėtų būti pirmos eilės pasirinkimas.

Keli svarbūs komentarai apie siūlomas paslaugas:

  • Abstinencijos gydymas. Ilgai vartojant alkoholį (ar kai kurias kitas medžiagas), organizmas prie jo tiek pripranta, kad staigia nutraukus vartojimą atsiranda simptomai, kurių visuma vadinama abstinencijos sindromu. Kartais jie gali būti itin nemalonus, ar net pavojingi gyvybei, dėl to kartais rekomenduojamas abstinencijos gydymas. Paprastai tariant, abstinencijos gydymo metu organizmas saugiai atpratinamas nuo medžiagos, nuo kurios yra priklausomas. Tačiau dažnai žmonės daro klaidą, gydymą užbaigdami vien juo. Abstinencijos gydymas yra tik pirmasis gydymo etapas ir pats savaime nėra pakankamas priklausomybės atveju[6]National Institute on Drug Abuse (NIDA) (2018). Principles of Drug Addiction Treatment: A Research-Based Guide (Third Edition).. Kokybiškose abstinencijos gydymo programose ši žinutė paprastai ir yra perteikiama – žmogus supažindinimas su kitomis šiame straipsnyje aprašomomis rekomenduojamomis gydymo galimybėmis, motyvuojamas tęsti gydymą. Nuo medžiagos turi atprasti ne tik kūnas, bet ir protas.
  • Daug kas domisi, kuo skiriasi RPLC stacionarinė „Minesotos“ gydymo paslauga (toliau – „Minesota“ ) ir stacionarinė psichosocialinė reabilitacija (toliau – Motyvacinė terapija). Netgi girdėjau legendų, kad Motyvacinė terapija yra „Mažoji Minesota“. Taip nėra. Iš esmės tai skirtingos programos. „Minesotos“ programa trunka ilgiau (28 dienos), remiasi daugiausiai 12 žingsnių tradicija. Motyvacinė terapija trumpesnė (14 dienų), daugiau remiasi kitomis teorinėmis paradigmomis (motyvacinis interviu, grupių terapijos, kognityvinės elgesio terapijos elementai). Daugiau apie šias programas galite paskaityti šiuose lankstinukuose: Motyvacinės terapijos lankstinuke ir „Minesotos“ lankstinuke pacientams ir lankstinuke artimiesiems.
  • Nežinau, kaip kituose miestuose, tačiau norint patekti į Vilniaus „Minesotos“ ir Motyvacinės terapijos programas daugelis susiduria su laukiančiųjų eilėmis. Dėl to verta kreiptis kiek įmanoma anksčiau.
  • Daug kas nežino, kad Vilniuje yra siūlomos ir ambulatorinės „Minesotos“ paslaugos. Vėlgi, programa smarkiai skiriasi nuo stacionarios „Minesotos“: ambulatorinė yra tik mokama (180 €) ir anonimiška, siūlomos tik individualios konsultacijos su įvairiais specialistais (susidaro po kelias per savaitę, iki 3 mėn.). Taigi, dalyvavimą programoje paprastai įmanoma suderinti su darbu, o tai jau yra didelis privalumas.
  • Taip pat mažai kas žino, kad gali kreiptis į RPLC norėdami gauti psichiatro ar psichologo konsultacijas ambulatoriškai. Yra tiek mokamų (nereikės siuntimo), tiek nemokamų (reikalingas siuntimas iš šeimos gydytojo arba psichiatro) variantų.
  • Dabar centras siūlo ir paslaugas norintiems įveikti priklausomybę nuo nikotino.
  • Vėlgi mažai kas žino apie tai, bet, jei jūsų artimasis gydosi RPLC, turite galimybę pasikonsultuoti su specialistais ir patys. Kartais artimieji apie tai žino, bet nemato prasmės ateiti. Visgi šeimos įsitraukimas į gydymo procesą gali būti labai svarbus[7]Van Wormer, K., & Davis, D. R. (2018). Addiction Treatment: A Strengths Perspective (4th ed.). Cengage Learning..

Ilgalaikės reabilitacijos bendruomenės

Paprastai reabilitacija trunka 6-12 mėnesių, o daugiau informacijos apie ilgalaikių reabilitacijų principus rasite čia. Didžiausias jų privalumas yra tas, kad tai yra intensyviausia pagalba priklausomybėms atsižvelgiant į trukmę, pagalbos įvairiapusiškumą. Pagrindiniai trūkumai: ilga trukmė (galime, aišku, į tą žiūrėti kaip į investiciją į savo sveikatą), sunkus perėjimas dalyviams iš „šiltnamio rėžimo“ bendruomenėje į realų pasaulį, įvairus skirtingų bendruomenių taikomų metodų pagrįstumas bei kokybė. Dėl to vertėtų apie kiekvieną bendruomenę domėtis atskirai.

Domintis reabilitacijos bendruomenėmis reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje veikia tiek reabilitacijos, kurios turi licencija verstis šia praktika, tiek tos, kurios neturi. Licencija garantuoja, kad gausite paslaugas, atitinkančias bent jau minimalius reikalavimus kompleksiškai, kokybiškai pagalbai. Lietuvoje licencijuotų reabilitacijos bendruomenių sąrašą rasite čia.

Anoniminių alkoholikų (AA) ir kitų priklausomybių savigalbos grupės

Mano žiniomis, Lietuvoje organizuojamos anoniminių alkoholikų, anoniminių narkomanų, anoniminių tabletininkų (priklausomų nuo psichiką veikiančių vaistų), anoniminių lošėjų, anoniminių seksoholikų grupės. Grupių kontaktus, susirinkimų vietas rasite pateiktose nuorodose. Paprastai jie laikosi 12 žingsnių bei 12 tradicijų paradigmos. Jos yra organizuojamos pačių priklausomųjų.

Šių grupių privalumai yra tie, kad ateiti į jas gali visi, kurie turi norą susilaikyti nuo medžiagos ar elgesio, kurios priklausomybei grupė skirta. Be to, grupės yra nemokamos (gali būti renkamos neprivalomos aukos grupės reikmėms), jų prieinamumas ir pasirinkimas, ypač didesniuose miestuose yra gana didelis. Galiausiai, žmogus pats gali spręsti, į kurią grupę nori eiti, kiek dažnai eiti, kiek ilgai, kiek aktyviam būti, kokį ir kada globėją susirasti ir pan.

Trūkumai – kai kuriuos gąsdina 12 žingsniuose minimas „Dievas“ (nors visados pabrėžiama: „kaip mes Jį suprantame“), prisistatymas „alkoholikais“, „narkomanais“ ir pan., galimybė, kad sutiks grupėse savo pažįstamų. Kitiems nepatinka pati grupių tvarka. Be to, kartais šių grupių atstovai gan dogmatiškai žiūri į priklausomybių gydymą ir teigia, kad tai vienintelis gydymo būdas (čia gera proga priminti – nėra vieno visiems tinkamo gydymo būdo). Kita vertus, nėra griežtų taisyklių ir griežtos priežiūros, kaip veikia AA grupės, tad patirtis to paties miesto skirtingose grupėse taip pat gali labai skirtis.

Ilgą laiką mokslo bendruomenė (bei daugelis priklausomybių specialistų) kiek kreivai žiūrėjo į anoniminių alkoholikų grupes ir 12 žingsnių tradicija paremtas grupes dėl mažo jų mokslinio pagrįstumo. Tačiau ilgainiui tyrimų skaičius didėjo, ir šiais metais jau turime pakankamai rimtą apžvalginį straipsnį apibendrinusį iki dabar atliktus tyrimus, pagal kurį anoniminių alkoholikų grupių veikla ir dvylikos žingsnių tradicija grįstos gydymo programos pasirodė ne ką prasčiau alkoholio priklausomybės gydyme nei kiti moksliškai pagrįsti metodai, o kai kuriose srityse (pavyzdžiui, abstinencijos išlaikyme) dar ir geriau[8]Kelly, J. F., Humphreys, K., & Ferri, M. (2020). Alcoholics Anonymous and other 12-step programs for alcohol use disorder. Cochrane Database of Systematic Reviews, 2. Aišku, verta turėti omeny, kad didžioji dauguma tyrimų atliekama Amerikoje, pas mus rezultatai galėtų ir skirtis.

Esu girdėjęs rekomendaciją pradžioje sudalyvauti 99-100 grupių ir tik tada spręsti apie jų naudingumą sau. Idėja gal ir gera, tačiau mažai realistiška. Aš pats grupes norintiems išbandyti klientams rekomenduoju nueiti keletą kartų bent į kelias skirtingas grupes apsiginklavus smalsumu ir tik tuomet spręsti, kiek nori jas tęsti toliau. Be to, ne viskas privalo patikti – galima susitelkti į tai, kas padeda ir paleisti koncentraciją į tai, kas atrodo nepriimtina. Galiausiai, visiškai normalu pasirinkti ir kitą gydymo būdą, tikrai ne visiems būtina lankyti šias grupes, jei jos nepriimtinos.

Palaikomasis konsultavimas, psichoterapija

Paprastai žmogus nepradeda vartoti iš gero gyvenimo. Taip, kalbu ir apie milijonierius, žvaigždes, kompanijų vadovus. Giliau pasikapstę beveik visados rasime ilgai užleistas psichologines problemas, įsisenėjusias mąstymo schemas ar tiesiog dvasinę tuštumą[9]Mate, G. (2018). In the Realm of Hungry Ghosts. Close Encounters with Addiction. Penguin Random House.. Daugeliui iš priklausomybės bandančių išsivaduoti žmonių taip pat gali trūkti emocijų, streso valdymo, tarpasmeninių santykių įgūdžių. Dėl to psichoterapija gali labai padėti tolimesniuose sveikimo etapuose (kaip PAPILDOMAS metodas), kai žmogus nustoja vartoti ir mėgina gyventi be žalingų įpročių. Kitaip tariant, vien nustoti vartoti neužtenka, reikia išmokti gyventi be ankstesnių atsipalaidavimo ir pabėgimo nuo realybės priemonių.

Dažnai palaikomajame gydyme daugelis sveikstančiųjų vertina darbą palaikomosiose grupėse, kurias veda patirties dirbant su priklausomybe turintys specialistai. Aišku, trūkumas tas, kad šios grupės paprastai yra mokamos. Štai kelios grupės, apie kurias man teko girdėti[10]Jeigu žinote apie kvalifikuoto, su priklausomais žmonėmis dirbusio specialisto vedamas palaikomąsias grupes, kurio kontaktų čia neradote, praneškite man. Mielai pridėsiu prie šio straipsnio.:

  • Psichologės-psichoterapeutės Raimondos Tomkevičienės grupė, vedama Vilniuje;
  • Psichologės-psichoterapeutės Ingos Vainilaitienės grupė, vedama Vilniuje.
  • Tarp kitų paslaugų priklausomiems asmenimis, Romuvos klinika Kaune siūlo ir psichologų vedamas grupes.

Medikamentinė pagalba

Dažnai domimasi medikamentinės pagalbos galimybėmis. Ir iš tikrųjų yra medikamentiniai būdai slopinti potraukį vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, tačiau reikėtų turėti omenyje, jie naudojami kaip puiki PAGALBINĖ PRIEMONĖ atkryčio prevencijai, derinant ją su kitais gydymo būdais. Pavyzdžiui, vieni medikamentai blokuoja vieno kepenų fermento aktyvumą. Dėl to, jei medikamento poveikio metu išgeriamas alkoholis, atsiranda labai nemaloni organizmo reakcija. Tuo tarpu kiti gali[11]Tiesa, kol kas moksliniai baklofeno tyrimai, švelniai tariant, stebuklų nerodo:
Minozzi, S., Saulle, R., & Rösner, S. (2018). Baclofen for alcohol use disorder. Cochrane Database of Systematic Reviews, 11.
didinti abejingumą alkoholiui. O priklausomybės nuo opioidų gydymui kartais taikomi medikamentai, kurie neutralizuoja bet kokius „ant viršaus“ vartojamus opioidus. Labai rekomenduoju dėl šių vaistų kreiptis tiesiai į RPLC, o ne ieškoti jų per draugus ar pažįstamus. Ir nepamirškite, kad vien tik tablečių pagalba stabilios remisijos greičiausiai nepasieksite, reikėtų dirbti su savimi pasitelkiant ir kitus pagalbos būdus.

Priklausomybės nuo opioidų gydymas pakaitine terapija derinant su psichosocialine pagalba

Labai supaprastinus, tai saugiau administruojami opioidiniai medikamentiniai (nereikia švirkštis adatomis), kurie, jei tinkamai skiriami, nesukelia euforijos, leidžia stabilizuoti žmogaus būklę, kad tuo metu jis galėtų dirbti su kitais klausimais socialinių darbuotojų (vadinamųjų atvejo vadybininkų) pagalba. Pas mus ši gydymo paslauga yra pilnai valstybės kompensuojama. Socialiniai darbuotojai reguliariai konsultuoja socialiniais klausimais, motyvuoja sveikti. Yra galimybė šalia konsultuotis ir su psichologu.

Kalbant apie priklausomybę nuo opioidinių medžiagų (pvz., heroino, fentanilio, kai kurių nuskausminamųjų vaistų), Pasaulio Sveikatos Organizacija pripažįsta palaikomąją terapiją metadonu arba buprenorfinu kaip efektyviausią šio tipo priklausomybės gydymo būdą [12]World Health Organization (2009). Guidelines for the psychosocially assisted pharmacological treatment of opioid dependence.. Be to, jis leidžia drastiškai sumažinti ŽIV/AIDS, hepatito C plitimo tempus, nusikalstamumo lygį[13]Van Wormer, K., & Davis, D. R. (2018). Addiction Treatment: A Strengths Perspective (4th ed.). Cengage Learning., o tai yra tikrai neblogai. Rekomenduojama šį gydymą, derinant su konsultavimu ir elgesio terapijomis, taikyti kaip pirmo pasirinkimo strategiją[14]Volkow, N. (2010). The science of addiction: Drugs, brains, and behavior. National Institute on Drug Abuse (NIDA).. Taigi, šiais laikais, bent jau moksline prasme jokios kontraversijos nėra. Žmogui tiesiog suteikiama galimybė stotis ant kojų ir spręsti tas problemas, dėl kurių ir pradėjo vartoti opioidinius narkotikus. Kaip konkretus žmogus naudosis šia galimybe – kitas klausimas, kuris, aišku, galioja ir kitiems gydymo būdams.

Pagalba priklausomų žmonių artimiesiems

Dažnai sakoma, kad priklausomybė – visos šeimos liga[15]Van Wormer, K., & Davis, D. R. (2018). Addiction Treatment: A Strengths Perspective (4th ed.). Cengage Learning.[16]Dvareckas, K., Kymantienė, J., ir Navickas, A. (sud.) (2019). nePASMERKTI. Apie priklausomybę, kopriklausomybę ir sveikimo kelią. „Aštuntoji diena“ ir VA Caritas Priklausomų asmenų bendruomenė „Aš esu“.. Priklausomas žmogus savo elgesiu dažnai žaloja savo šeimos narius. Be to, neretai artimųjų pastangos padėti kaip tik padaro daugiau žalos nei naudos. Pavyzdžiui, šeimos nariai pradeda perimti vartojančiojo atsakomybes – sumoka už jį skolas, saugo jo įvaizdį prieš pažįstamus, draugus, gimines. Arba persistengia kontroliuodami, priekaištaudami, net kai artimasis jau kurį laiką yra blaivas. Kitaip tariant, „gydydami“ pridaro tik daugiau žalos. Galiausiai, pradeda nebegyventi savo pačių gyvenimo, kadangi didžioji dalis energijos nukreipiama priklausomam šeimos nariui. Tuo metu patys išgyvena begalinę kančią. Visa šeima pradeda veikti kaip iškreipta, išderinta sistema.

Dėl to pagalba artimiesiems yra be galo svarbi. Paprastai priklausomybės ligų gydymo programos suteikia galimybę konsultuotis ir priklausomų asmenų artimiesiems. Tačiau yra ir kitų paramos galimybių. Al-anon yra savitarpio pagalbos grupės, kuriose dalijamasi „patirtimi, ištverme ir viltimi“.

Tuo tarpu Suaugusiųjų alkoholikų vaikų (SAV) grupės skirtos asmenims, kurie užaugo alkoholikų ar kitoje disfunkcinėje šeimoje. „SAV programa pagrįsta įsitikinimu, kad šeimos disfunkcija yra liga, kuri paveikė mus, kuomet buvome vaikai, ir kuri veikia mus jau suaugusius“. Kaip ir kitos anonimų grupės, SAV ir Al-anon grupės vadovaujasi dvylikos žingsnių ir dvylikos tradicijų principais. Turėjau klientų, kuriems šios grupės padėjo pakeisti savo gyvenimą į gerąją pusę.

Tuo tarpu Vilniuje „Aš esu“ reabilitacijos specialistai siūlo atviras ir uždaras psichologinės paramos priklausomų asmenų artimiesiems grupes, apie kurias galite plačiau pasiskaityti čia.

Pagalba metantiems rūkyti

Nors jau minėjau, kad paslaugas norintiems mesti rūkyti siūlo Respublikinis priklausomybės ligų centras, nemažai informacijos apie pagalbą metantiems rūkyti, patarimų ir šiaip faktų apie rūkymą galite rasti ir šiame puslapyje: http://nerukysiu.lt/. Tiesa, nežinau, ar puslapį kas nors atnaujina.

Savigalba, literatūros skaitymas

Tai garnyras prie pagrindinio patiekalo, priedas prie intensyvesnio gydymo. Vien teorijos žinojimas priklausomybės neįveiks. Esu sutikęs, ypač savo praktikos pradžioje, asmenų, kurie apie priklausomybes žinojo daugiau nei aš. Jie vis tiek vartojo toliau nepaisant tų žinių, nors ir turėjo noro atsikratyti priklausomybės. Visgi yra vienas šaltinis savišvietai, kurį galėčiau drąsiai rekomenduoti tiems, kas supranta angliškai. https://www.smartrecovery.org/ yra tinklapis, kuris ne tik siūlo sekuliarią alternatyvą 12 žingsnių tradicija paremtoms grupėms, bet ir darbalapius, paremtus mokslu grįsta kognityvine elgesio terapija, straipsnius apie priklausomybes bei daug kitų resursų.

Dar vienas garnyras prie pagrindinio patiekalo yra fizinis aktyvumas ir dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) lavinimas. Jie irgi gali būti potencialūs pagalbininkai siekiant išvengti atkryčio. Daugėja tyrimų, rodančių galimą jų naudą siekiant išlaikyti blaivybę[17]Tapper, K. (2018). Mindfulness and craving: effects and mechanisms. Clinical Psychology Review, 59, 101-117.[18]Priddy, S. E., Howard, M. O., Hanley, A. W., Riquino, M. R., Friberg-Felsted, K., & Garland, E. L. (2018). Mindfulness meditation in the treatment of substance use disorders and preventing future relapse: neurocognitive mechanisms and clinical implications. Substance abuse and rehabilitation, 9, 103–114.[19]Daugiau informacijos apie sporto naudą siekiant išvengti atkryčio skaitykite šiame straipsnyje.

Priklausomybių konsultantai

Nors jų darbo efektyvumas kol kas neaiškus, laikyčiau juos tiesiog nesunkiai prieinamais žmonėmis, kurie gali, kiek įmanoma, suteikti informacijos apie priklausomybes, motyvuoti tolimesniam gydymui, nukreipti žmogų ten, kur jam galėtų būti aktualiausia, atsižvelgiant į besikreipiančiojo poreikius. Taigi, jų paslaugos gali būti puikus pirmasis žingsnis ieškant tolimesnės pagalbos. Didžiausias priklausomybių konsultantų privalumas – nereikia gydytojo siuntimo, pagalba nemokama, anonimiška (asmeniui pageidaujant). Didžiausias trūkumas – neaišku, kiek trumpos būsimų konsultantų mokymo programos užtenka efektyviam darbui su priklausomais asmenimis.

Priklausomybės konsultantų paslaugos teikiamos įvairiose Lietuvos vietose. Konsultacijų galimybes rasite čia.

Kontraversiškos pagalbos galimybės Lietuvoje

Šiame skyrelyje pateikiamos strategijos kai kuriems gali suveikti. Tačiau, mano nuomone ir žiniomis, jos arba neturi mokslinio pagrindo, arba dar tik yra tyrinėjamos mokslo. Arba gali būti pavojingos, klaidinančios, neetiškos. Pateikiu šias strategijas su tikslu informuoti visuomenę apie jų pagrįstumą.

Pradėkime pirmiausia nuo galimybių, kurių efektyvumas neaiškus, bet ateityje potencialiai galėtų būti kaip papildomi gydymo metodai dabar egzistuojantiems:

Aurikuliarinė akupunktūra priklausomybėms gydyti. Efektyvumas ir pagrįstumas neaiškus. Jei trumpai, tai yra akupunktūra lazerių pagalba ausies srityje nikotino ir alkoholio priklausomybėms gydyti. Lietuvių kalba rastuose šaltiniuose ši terapija aprašoma labai gražiai (pavyzdžiui, paskaitykite čia) ir visi vieningai rašo, kad tai yra moksliškai pagrįstas, labai efektyvus metodas. Tik niekas, deja, nepateikia nuorodų į cituojamus straipsnius, kas visgi sukelia įtarimų. O ir aš pats apie šį metodą sužinojau tik rašydamas šį straipsnį – niekur, kur esu dirbęs (o turiu patirties priklausomybės ligų centre ir didelėje ligoninėje), šis metodas nebuvo taikomas ar rekomenduojamas. 

Teko literatūros apie šio metodo efektyvumą ieškotis pačiam. Ir mokslinių tyrimų tikrai yra, tačiau tikrai nesusidariau įspūdžio, kad viskas su juo aišku. Pavyzdžiui, 2016 metų apžvalginiame straipsnyje daroma išvada, kad įrodymų apie šio metodo efektyvumą trūksta[20]Motlagh, F. E., Ibrahim, F., Rashid, R. A., Seghatoleslam, T., & Habil, H. (2016). Acupuncture therapy for drug addiction. Chinese medicine11, 16.. Užsieniečiai gerokai atsargesni nei lietuviai – jie mato aurikuliarinę akupunktūrą kaip puikų PAPILDOMĄ metodą šalia kitų gydymo metodų, kurį dar reikėtų patyrinėti ateityje. Šios nuomonės esu linkęs laikytis ir aš.

Psichedelikų (LSD, psilocibino grybų, ajavaskos, meskalino ir kt.) ceremonijos. Nerekomenduojamos. Saugumas ir efektyvumas neaiškus. Keistai skamba, ar ne? Vartoji narkotikus, kad įveiktum priklausomybę. Tačiau su didžiuliu smalsumu ir viltimi stebiu dabar vykstančius tyrimus apie psichedelikų terapiją depresijos, potrauminio streso sutrikimo, įvairių priklausomybų ir kitų sutrikimų gydyme [21]Nutt, D., Erritzoe, D., & Carhart-Harris, R. (2020). Psychedelic Psychiatry’s Brave New World. Cell,181, 24-28. Jau yra duomenų, kurie teikia vilties, kad ateityje turėsime gana efektyvų priedą prie jau egzistuojančių gydymo būdų [22]Rucker, J.J.H., Iliff, J. & Nutt, D. J. (2018). Psychiatry & the psychedelic drugs. Past, present & future. Neuropharmacology 142, 200-218..

Tačiau norisi nuleisti ant žemės entuziastus, kurie, nelaukdami oficialiai patvirtintų programų, jau kraunasi daiktus kelionei į ajavaskos, grybų ar kitas ceremonijas, ieško psichedelikų gatvėje, tikėdamiesi įveikti savo priklausomybę. Visų pirma, tai tikrai nėra metodas be rizikos. Puikus podcastas ir interviu lietuvių kalba šia tema, kurį labai rekomenduoju paklausyti, yra čia.

Visų antra, įžvalga ar „nušvitimas“ dar negarantuoja stabilios remisijos. Esu turėjęs klientų, dalyvavusių minėtose ceremonijose ir vėl gana greitai atkritusių. Įžvalgos greitai pasimiršta, jei nėra integruojamos ir taikomos gyvenime. Beje, panašiai pasimiršta ir patirtys, kai žmogus dėl savo vartojimo buvo netoli mirties. Neužtenka žinoti teoriją, reikia keisti ir savo elgesį, nuostatas, aplinką (dėl tos pačios priežasties vien knygų apie priklausomybę skaitymas ar paskaitų klausymasis mažai ką keičia).

Ne veltui egzistuojančiuose tyrimuose tiriamieji paprastai nėra paliekami tiesiog su doze psichedelikų. Psichedelikai derinami su terapija. Tiriamieji bendrauja su kvalifikuotu specialistu, kuris padeda pasiruošti „kelionei“, būna šalia „kelionės“ metu, o vėliau padeda integruoti patyrimus po jos. Taigi, net jei moksliniai tyrimai patvirtins psichedelikų naudą priklausomybių gydyme, manau, kad jie bus tik PAPILDOMAS instrumentas šalia kitų moksliškai pagrįstų strategijų.

Kalbant apie kitus sutrikimus, esu turėjęs klientų, kuriems būklė po psichedelikų vartojimo pablogėjo, ar net buvo iššaukta psichozė. Be to, kol tai nėra legali medžiaga, kurios kokybė būtų kontroliuojama. Žmogus, pirkdamas gatvėje psichedelikus, tiksliai nežino, ką gauna. Pasitaiko tikrai pavojingų pakaitalų. Dėl to tai neturėtų būti pirmas, antras, ar iš viso kažkelintas šiaudas, už kurio griebiatės, jei turite priklausomybę. Bent jau dabar, kol nesužinojome daugiau apie šias medžiagas ir jų panaudojimo galimybes terapijoje.

Na, o toliau pateikiami metodai nėra moksliškai patvirtinti ar net tyrinėjami, o žmonės, kuriems siūlomi šie metodai, yra klaidinami. Taigi, pažiūrėkime į juos iš arčiau:

Kodavimas. Nerekomenduojamas ir nelegalus. Kontraversiška tema, apie kurią, manau, labai svarbu atvirai kalbėti. Kodavimas Lietuvos psichikos sveikatos įstaigose nuo 2017 m. uždraustas. Kodėl, Jūs paklausite, jei girdėjote tiek gerų atsiliepimų apie jį? Viena iš priežasčių – tai moksliškai nepagrįstas metodas, ir kažin, ar kada nors bus pagrįstas, nes paprasčiausiai joks save gerbiantis etikos komitetas neleistų tyrimuose atlikti kodavimo taip, kaip jis paprastai yra atliekamas.

Po kodavimo terminu gali būti labai daug procedūrų – „torpedo“ „vaisto“ leidimas, hipnozė ar paprasčiausia įtaiga. Bet visas jas vienija tai, kad klientui paprastai nėra sakoma visa tiesa. Jei į veną ar į raumenį leidžiama kokia nors medžiaga, tai bus arba placebo efektu pagrįsta procedūra, arba medžiaga, kuri tikrai neveikia lygiai metus, kas būna standartinė „kodo“ trukmė. Toliau klientas įtikinamas žinute, kad jis mirs arba jam bus labai blogai, jeigu išgers. Kuo labiau žmogus tuo tiki ir bijo, tuo labiau tas kodas „veikia“. Iš baimės. Čia ir turime sėkmės istorijas, kuriose žmogus užsikoduoja ir nebegeria visą likusį gyvenimą. Bet ir tai drįsčiau pasakyti, kad taip būna tik tuomet, kuomet žmogus nuo pat pradžių būna pasiryžęs daugiau nebegerti, „kodo“ laikotarpiu keičia savo gyvenimą, bendravimo ratą, užimtumą, streso įveikos strategijas ir t.t. Nes vėlgi kartoju – vien nustoti vartoti neužtenka. Jei žmogus nieko „kodo“ metu nekeičia – atsiduria tarp šimtų mano sutiktų „kodą nulaužusių hakerių“, ar paprasčiausiai sulaukusių progos išgerti „kodui pasibaigus“. Be to, dažnai kodo „nulaužimo“ atveju pasitikėjimas psichikos sveikatos specialistais mažėja.

Čia turėtų būti paveikslėlis, kuriame katinas prašo jį "atkoduoti" telefonu

Yra specialistų, ypač tų, kurie dažnai susiduria su gausiai geriančiais kaimo, mažų miestelių gyventojais, arba su mažai išsilavinusiais žmonėmis, manančių, kad jiems vis dar turėtų būti galimybė užsikoduoti. Idėja ta, kad ten pagalba arba toli, arba žmogus nemotyvuotas kitokios pagalbos kreiptis, arba nuvertinamos žmogaus protinės galimybės pasinaudoti kitais metodais. Atrodytų, kad dauguma tokių individų ir jų šeimų po 2017 m. „kodavimo“ draudimo lieka be pagalbos. Visgi tikiu, kad tuomet derėtų ieškoti kitų galimybių tokiems žmonėms padėti, neįtraukiant melo, už kurį dar ir pinigai imami. Nauja procedūra supažindinant, kiek ji pagrįsta ir kas tiksliai bus daroma (ar placebas, ar hipnozė) – galbūt. Bet tai, kas vyksta dabar, nėra priimtina.

Beje, kartą užsiėmimo metu aš ir keli patirties turėję „hakeriai“ likusiems gerą pusvalandį pasakojome tikrąją tiesą apie anksčiau paminėtus „kodavimo“ dalykus – kad tai tik placebas, kad visgi išgėrus alkoholio nieko blogo neįvyksta, kad vien „kodavimo“ paprastai neužtenka ilgalaikiams pokyčiams. Du didžiai susidomėję vyrai pasiliko po užsiėmimo manęs paklausti, kur jie galėtų užsikoduoti…

Ironiška tai, kad „kodavimo“ draudimas šiek tiek primena narkotikų draudimą. Tiek vienas, tiek kitas suteikia iliuziją apie greitą ir lengvą išeitį didžioms gyvenimo kančioms. Abu yra uždrausti, bet paklausa niekur nepranykus. Kaip ir pasiūla, tiesą pasakius. Tačiau rekomenduoju neapgaudinėti artimųjų ir savęs, ir „kodavimo“ paslaugų neieškoti, o pasinaudoti kitomis šiame straipsnyje siūlomomis galimybėmis.

Šičko metodas. Efektyvumas ir pagrįstumas neaiškus. Iš tikrųjų tik esu girdėjęs iš kai kurių savo klientų apie šį metodą, ir visai neblogų atsiliepimų. Jei trumpai – pagrįstas savitaiga prieš miegą ir dienoraščio rašymu. Prie kontraversiškų galimybių skyrelio šis metodas atsiduria dėl internete pateikiamos metodo pristatymo informacijos, man sukėlusios abejonių. Pvz: „G. Šičko metodas – tai vienintelis metodas pasaulyje, beveik 100 proc. padedantis tapti sąmoningu blaivininku ir nerūkančiuoju“. Niekur neradau tą pagrindžiančių tyrimų. Jei šia tema atsirastų kontroliuojamas mokslinis tyrimas, mielai susipažinčiau, nors abejoju, ar kas nors kada nors tokį rašys. Būtų galima pritempti, kad čia kalbama apie tuos, kurie nepriekaištingai vykdo programą. Tačiau netoli 100 proc. efektyvumą pasiektų ir visos kitos priklausomybių gydymo programos, jei būtų nepriekaištingai vykdomos – deja, problema ir yra tame, kad taip įvyksta retai.

Bobutės užkalbėjimas. Nerekomenduojamas. Pagal klientų pasakojimus, nuvažiuoji pas bobutę, ji sukalba vieną kitą maldelę už tave, ir, pagal idėją, turėtum negerti/nevartoti. Turėjau klientę, kuriai tai padėdavo užtvirtinti pasiryžimą negerti kiek ilgesnį nei jai įprastą laikotarpį, nors ji puikiai suprasdavo, kad toks „metodas“ jokio pagrindo neturi. Tačiau dažniau žmonės to imasi kaip būdo nuraminti dievobaimingus artimuosius, kad „va, aš kažką darau dėl savo priklausomybės!“.

Apibendrinus…

Na, o dabar belieka tik išsamiau pasiskaityti ir išsirinkti (arba rekomenduoti kenčiančiam artimajam, draugui), kas labiau prie širdies. Aišku, nepamirštant, kad vieno visiems veikiančio gydymo būdo nėra.

Tikiuosi, jog ateityje šį straipsnį galėsiu papildyti ir kitais gydymo būdais, tačiau šiuo metu Lietuvoje man žinomi būdai yra šie.

Padėka

Didelis ačiū buvusiems kolegoms iš Respublikinio priklausomybės ligų centro už jų vertingas pastabas, kritiką bei pasiūlymus skaitant pradinį šio straipsnio variantą: Rokui Saulevičiui, Morganai Danielei, Ainai Adomaitytei, Aušrai Širvinskienei. Didelis dėkui ir kitiems specialistams, kurie pageidavo likti anonimiški. Ir, žinoma, ačiū mano įkvėpėjai – žmonai Rūtai. Jūsų dėka straipsnis tapo dar įvairiapusiškesnis bei išsamesnis!

 

 
Share

Literatūra ir išnašos   [ + ]

2 komentarai apie “Kai mielas augintinis virsta nesuvaldomu žvėrimi: priklausomybių gydymas Lietuvoje

  1. Danielius

    Ačiū, buvo labai įdomu skaityti!

    O, galvoju, žinai, gal tie kodavimai ir Vardenio Pavardenio metodai sudomina žmones gal ir dėl to, kad jie atrodo „naujai“ bei „ypatingai“? Žinai, kai tavo priklausomybė atrodo Išskirtinė ir Ne tokia, kaip kitų… Tai ir norisi ieškoti tik Išskirtinio sprendimo..? Hm.

    Šiaip, beje, bendrai labai buvo įdomu skaityti. Ypač pirmąją dalį :)

    1. Lukas Marcinkevičius Post author

      Kad atrodo ypatingi – gali būti, kad tuo sudomina. Kad jie atrodo naujai, abejočiau, kadangi, bent jau kodavimas, kaip tik yra senas dalykas, gal net sovietiniu palikimu būtų galima pavadinti. Nemažai mano klientų, kai pakalbinu, ką jau yra išbandę, teigia bandę koduotis. Netgi manau, kad sutikau daugiau individų, bandžiusių kodavimą nei tų, kurie bandė kokį kitą čia paminėtą metodą.

      Aš pats manau, kad stipriai veikia kiti motyvai: noras lengvai ir greitai įveikti priklausomybę (juk sporte tai irgi veikia: kiek žmonių susidomi reklaminiais pažadais greitai numesti svorio ar priaugti raumenų…), polinkis įsiminti pasakojamas sėkmės istorijas nekreipiant dėmesio į ne tokias sėkmingas, žinių apie priklausomybes trūkumas bei po truputį nykstanti kodavimo kultūra, kurioje kodavimas buvo priimtinas ir savaime suprantamas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *