Mano asmeninė žaidybos sistema

Šiame straipsnyje aprašau instrumentą, padėjusį man reguliariai sportuoti nuo vaikystės, parašyti šį tinklaraštį, parašyti rašto darbus likus mėnesiui iki jų pridavimo datos (nuostabus jausmas) bei atlikti daugelį kitų darbų, kurie įprastai man greitai nusibosta. Tai žaidybos sistema, kurią kūriau nuo vaikystės.

Mano asmeninė žaidybos sistema

Taigi, jūsų dėmesiui, esminiai mano sistemos elementai:

Taškai

 

5 km bėgimas = 5 taškai. Jei tingiu bėgti, bet vis tiek prisiverčiu, 6 taškai.

20 min meditacijos = 4 taškai.

Valanda protinio darbo = 4 taškai.

Valanda sunkaus protinio darbo (pvz., pradėti rašyti magistrinį pirmąjį rugsėjo savaitgalį) = 8 taškai.

Kojų raumenų treniruotė (30-40 min) = 10 taškų.

…Ir taip toliau.

Taigi, kuo veikla yra sunkesnė, nuobodesnė, monotoniškesnė arba kuo mažiau kitų paskatinimų (vidinių ar išorinių) tai veiklai turiu, tuo daugiau taškų gaunu.

Taškus dienos pabaigoje sumuoju. Jie atlieka dvi funkcijas, todėl 1 taškas atitinka:

  • 1 produktyvumo tašką. Paprastai siekiu, kad taškų būtų bent 20, dar geriau – 30 per dieną.
  • 1 valiutos tašką. Šiuos taškus keičiu į malonias veiklas. Pavyzdžiui, šiuo metu 20 valiutos taškų iškeičiu į bet kokios malonios, bet mažai prasmingos veiklos valandą – serialai, kompiuteriniai žaidimai. Tiesa, reikia pripažinti, kad bent kelis kartus į metus nueinu į „skolą“, bet skolos irgi būna geras perspėjimo ženklas, parodantis, kas tuo metu su manimi vyksta.
Lygiai ir avatarai (vizualinė žaidėjo reprezentacija)

 

Pavaizdavus mano lygių sistemą paprastai, ji atrodytų maždaug taip:

1 „levelis“ – 30 taškų (baltas diržas)

2 „levelis“ – 60 taškų (baltas diržas su geltona juostele)

10 „levelis“ – 320 taškų (raudonas diržas)

… ir t.t.

Kiekvieną naują lygį darosi vis sunkiau pasiekti, todėl vėliau pradėjau juos skaidyti į mažesnius etapus. Tačiau be papildomų priedų tokia sistema man vis vien nusibosta po mėnesio ar dviejų. Todėl vėliau mintyse susikūriau RPG stiliaus veikėją, kuris gauna vis naujus karinius laipsnius, ginklus ir pan., kiekvieną kartą, kai pakylu lygiu aukščiau. Kad nenusibostų, laikui bėgant priskyriau vis daugiau smulkmenų kiekvienam lygiui. Taigi, naujausia sistema yra gerokai sudėtingesnė:

Pilna sistema

Tokia sistema, pradėjus ją nuo pradžių, man atsibosta maždaug po metų. Tačiau tų metų pilnai užtenka suformuoti geriems įpročiams. Be to, sistemą visados praturtina įvairios misijos.

Misijos ir ženkliukai

 

Misijas skirstau pagal sudėtingumą ir priskiriu joms žvaigždutes:

* Lengva užduotis, tarkim, išsiurbti namus. Efektyvumui padidinti žaidžiu su įsivaizduojamais medaliais. Tarkim, jei su įprastiniu susikaupimu perskaitau 10 puslapių mokslinio straipsnio anglų kalba per valandą, bronza už 11 puslapių + papildomai 1 taškas, sidabras už 14 puslapių + papildomai 2 taškai, auksas už 20 puslapių + papildomai 4 taškai.

** Vidutinio sunkumo užduotis, pavyzdžiui, parašyti vieną straipsnį.

*** Sunki užduotis, reikalaujanti daug laiko, valios arba išlindimo iš komforto zonos. Pavyzdžiui, parašyti bakalaurinį likus dar mėnesiui iki pridavimo, įsidarbinti pagal specialybę dar nebaigus studijų, palaikyti ne mažesnį nei 30 taškų vidurkį kiekvieną dieną du mėnesius. Siekdamas save paspausti, darau reikalavimus tam tikriems lygiams. Pavyzdžiui, kol neatlikau dviejų sunkių užduočių, neturiu teisės pereiti iš 12 į 13 lygį, nors turiu reikiamą taškų skaičių. Anksčiau už atliktas vidutinio ir aukšto sunkumo užduotis piešdavau sau ženkliukus kolekcijai, bet po to pabodo.

Turnyrinės lentelės

 

Paprastais žodžiais rašant, įsivaizduoju, kad taškus pradedu rinkti ne vienas ir bandau pasvarstyti, kurioje vietoje būčiau po mėnesio, metų, dviejų palyginus su kitais. Iš tikrųjų viskas gerokai sudėtingiau, tačiau mažai kas turi tokią obsesiją skaičiukams ir procentams kaip aš, tad šį kartą pataupysiu vietą.

Kam man reikia tokios sudėtingos sistemos?

 

Reikėtų pabrėžti, kad tokią sistemą susikūriau ne per vienus metus, todėl man pačiam ji visiškai paprasta. Šiuo metu tokiam žaidimui skiriu apie minutę per dieną. Nedidelės sąnaudos palyginus su teikiamais privalumais!

Na, o pabaigai reikėtų pripažinti, kad esu kraštutinai racionalus ir analitiškas vaikinas, mėgstantis kompiuterinius žaidimus, planavimą, savistabą ir visokius skaičiavimus. Taigi, telieka tik priminti, kad kas tinka man, toli gražu netiks visiems :)


Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau). Su Jūsų parama galėsiu daugiau laiko skirti kokybiškų straipsnių rašymui!

Become a Patron!

Share

2 komentarai apie “Mano asmeninė žaidybos sistema

  1. Dainius

    Jėga, kaip tik dabar galvoju apie gyvenimo žaidybinimą ir to pritaikymą terapijoje su pacientais, tai iš straipsnio matau, kad veikia. Tik kartais reikia atnaujinimo. Aš tai dabar paprastai galvoje kol kas seku pogresą ir keliu iššūkius (questus) sau, nors tiesa pasakius nelabai sunkius (negerti kavos 30d., Nevalgyti cukraus (nors šitas jau peržengė ribas), du kartus per dieną dantis išsivalyti, paskaityti 15 min., pusvalandis iki miego nežiūrėti į ekranus). Norėtųsi jau gal ir rimtesnius susikurti, tik kartais va tos motyvacijos ir nebūna :)

    1. Lukas Marcinkevičius Post author

      Su atnaujinimu ilgainiui man daugiausiai iššūkių ir kyla. O iš nelabai sunkių questų juos jungiant gali susidaryti ir visai nemaža misija!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *